Oras. Marcinkonys
Čepkeliai – didžiausia Lietuvos aukštapelkė. Joje gausu reliktinių ežerėlių, salų, salelių – žemyninių kopų liekanų. Miškais apaugę žemyninės kopos juosia ir pačią aukštapelkę. Tai liudija kadaise čia buvus jūros krantą. Išskirtinis bruožas – laukinės gamtos platybės: daugybė natūralių buveinių, pelkes ir smėlynus savo namais pasirinkusių augalų ir gyvūnų. Aukštapelkės pakraščiuose plyti žemapelkės. Čepkeliai nuo seno žinomi spanguolynais. Gausu čia drevėtų pušų – senovinės bitininkystės reliktų. Čepkeliai svarbūs pasauliui. Tai tarptautinės reikšmės šlapynė, itin svarbi Europos laukinės gamtos teritorija.
Kraštovaizdis. Čepkeliai – didžiausia šalies aukštapelkė su reliktiniais ežerokšniais ir salomis, miškais apaugusiomis žemyninėmis kopomis. Ji telkšo telkšanti smėlingoje lygumoje, buvusio prieledyninio ežero guolyje, esančioje Katros, Ūlos ir Grūdos upių vandenskyroje. Čepkeliai – Dainavos girios branduolys. Pelkėje gausu (virš 80) salų ir salelių – žemyninių kopų liekanų. Vidutinis durpių klodo storis 2,3 m.
Negyvoji gamta. Čepkelių gamtiniame rezervate ypatinga gamtinė aplinka. Čepkelių apylinkėse vasara bene šilčiausia Lietuvoje, čia dažnesnės vasaros audros ir perkūnijos. Rytinėje aukštapelkės dalyje yra 21 pelkinis ežeras. Vieni jų išlikę nuo ledynmečio – tai nespėjusios užpelkėti didžiųjų ežerų liekanos, kiti – susidarę pelkės vystymosi eigoje.
Gyvoji gamta. Čia išskirtinė pelkių buveinių įvairovė – atviras aukštapelkių plynes keičia keružėmis pušaitėmis užaugę plotai, pakraščiais plyti viksvinės žemapelkės ir žemapelkiniai raistai. Rezervate gausu įvairiausių augalų ir gyvūnų rūšių: gervės, tetervinai, kurtiniai, vilkai ir lūšys, plačialapės klumpaitės ir vėjalandės šilagėlės. Tai tik maža saugomų rūšių dalis. Pelkėje auga ledynmečio reliktai – tekšė, laplandinis ir mėlynialapis karklai, o salose žydi svogūninė dantažolė ar raudonasis garbenis, išlikę Lietuvoje nuo ąžuolynų vyravimo laikų. Šiaurinės drugelių rūšys gyvena kartu su sausų kerpšilių vabzdžiais, atkeliavusiais iš pietryčių. Rezervate gamtos paveldo objektais paskelbtos drevėtos pušys (16-a) – tai senosios bitininkystės reliktai. Čepkeliai nuo seno garsėja spanguolynais.
Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Dėl išskirtinio natūralaus kraštovaizdžio, didžiulių laukinės gamtos plotų ir savitų gamtos vertybių rezervatas pripažintas tarptautinės reikšmės šlapyne, įtrauktas į Europos laukinės gamtos saugomų teritorijų tinklą (Čepkelių – Dzūkijos PAN parkas). Itin sukultūrintame Europos kraštovaizdyje sunku aptikti tokias laukinės gamtos platybes. Vietiniai gyventojai šimtmečiais naudojo Čepkelių gamtos turtus: kirto apypelkyje miškus, grybavo, uogavo, bitininkavo, šienavo pievas, ganė galvijus. Šio Dzūkijos krašto žmonėms šienavimas Čepkeliuose buvo vienintelis būdas išlaikyti galvijus, nes Dzūkijos smėlynuose labai trūko šienaujamų plotų.

Paieška
Renginiai
<< liepa, 2018 >>
P A T K P Š S
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31