Rugsėjo 30 dieną Musteikoje padarėme
paskutinio medkopio šventę. Toli nekeliavome, prie pat bityno yra net trys
drevės, kuriose gyvena bitės. Šį sykį mus ir vėl lepino gražus rudeniškas oras.
Dabar tai derliaus nuėmimo metas. Žmonės labai neskuba, kai kas vis dar traukia
ir į mišką, kur vis dar yra šviežių grybų, tarp jų ir žaliuokės jau pasirodė.
Kiti po truputį kasa bulves ar nuima kitas lauko daržoves. Ir sodai lūžta nuo
rudeninių obuolių. Tuo tarpu pas bites jau taip pat rudeniška ramybė, po vėsios
nakties jos susispietusios į kamuolį. Tačiau atvėrus drevę, jos greitai pajunta
dienos šilumą ir tampa aktyvesnės. Mūsų medkopyje šį sykį dalyvavo 86 žmonės.
Visi gavo paragauti drevinio medaus, o prie laužo skanavom ir karštos grybienė,
ir arbatos. Apie bites šį sykį daug papasakojo Algis Svirnelis. Jonas liejo žvakes,
prie laužo darbavosi Rūta, Jurgita ir Gintaras, Virginija fotografavo. O iš
Marcinkonių senovinių giesmių mums atvežė Rimutė Avižinienė, Rožė Pačkauskienė
ir Zita Kibirkštienė.
Medaus
bitės šį rudenį turi vidutiniškai, žiemai yra pasiruošusios. Musteikiškės bitės
šią vasarą be kitų žiedų galėjo pasilepinti ir grikių nektaru, nes aplinkui
kaimą gausiai žydėjo ūkininko Valento Streikaus pasėti grikiai. Kad medaus yra,
patvirtino ir kabeliškis bitininkas Algirdas Valentukevičius, kuris taip pat
dalyvavo mūsų medkopyje. Tačiau buvo ir netikėtumų, net dvi stiprios bičių
šeimos drevėse Marcinkonyse rudenį paliko dreves. Tai truputį netikėta, nors
apie tokius bičių išėjimus girdėjome jau anksčiau, tik mūsų tai dar nebuvo
pasiekę. O tai, kad senovinė bitininkystė yra labai nykstanti, galima buvo
įsitikinti pasižiūrėjus Vilniuje, Bernardinų sode, eksponuotoje profesoriaus
Krzystofo Hejkos nuotraukų parodoje – „Paskutiniai mano sutikti Europos
drevininkai“.