Rugsėjo 30 dieną Musteikoje padarėme paskutinio medkopio šventę. Toli nekeliavome, prie pat bityno yra net trys drevės, kuriose gyvena bitės. Šį sykį mus ir vėl lepino gražus rudeniškas oras. Dabar tai derliaus nuėmimo metas. Žmonės labai neskuba, kai kas vis dar traukia ir į mišką, kur vis dar yra šviežių grybų, tarp jų ir žaliuokės jau pasirodė. Kiti po truputį kasa bulves ar nuima kitas lauko daržoves. Ir sodai lūžta nuo rudeninių obuolių. Tuo tarpu pas bites jau taip pat rudeniška ramybė, po vėsios nakties jos susispietusios į kamuolį. Tačiau atvėrus drevę, jos greitai pajunta dienos šilumą ir tampa aktyvesnės. Mūsų medkopyje šį sykį dalyvavo 86 žmonės. Visi gavo paragauti drevinio medaus, o prie laužo skanavom ir karštos grybienė, ir arbatos. Apie bites šį sykį daug papasakojo Algis Svirnelis. Jonas liejo žvakes, prie laužo darbavosi Rūta, Jurgita ir Gintaras, Virginija fotografavo. O iš Marcinkonių senovinių giesmių mums atvežė Rimutė Avižinienė, Rožė Pačkauskienė ir Zita Kibirkštienė.

Medaus bitės šį rudenį turi vidutiniškai, žiemai yra pasiruošusios. Musteikiškės bitės šią vasarą be kitų žiedų galėjo pasilepinti ir grikių nektaru, nes aplinkui kaimą gausiai žydėjo ūkininko Valento Streikaus pasėti grikiai. Kad medaus yra, patvirtino ir kabeliškis bitininkas Algirdas Valentukevičius, kuris taip pat dalyvavo mūsų medkopyje. Tačiau buvo ir netikėtumų, net dvi stiprios bičių šeimos drevėse Marcinkonyse rudenį paliko dreves. Tai truputį netikėta, nors apie tokius bičių išėjimus girdėjome jau anksčiau, tik mūsų tai dar nebuvo pasiekę. O tai, kad senovinė bitininkystė yra labai nykstanti, galima buvo įsitikinti pasižiūrėjus Vilniuje, Bernardinų sode, eksponuotoje profesoriaus Krzystofo Hejkos nuotraukų parodoje – „Paskutiniai mano sutikti Europos drevininkai“.

Romas Norkūnas

Atgal