Oras. Marcinkonys
Čepkeliai garsūs savitu, dideliu ir sudėtingu pelkynu. Jį sudaro didžiausia labiausiai į vakarus nutolusi Europos aukštapelkė ir prie jos prigludusios žemapelkė bei tarpinio tipo pelkė.

Čepkelių aukštapelkė yra neryškiai išgaubta, gausiai apaugusi gailiniais pušynais. Kaip ir visos aukštapelkės maitinama tik lietaus ir tirpsmo vandenimis, kurių perteklius nuo kupros nuteka į pakraščius, vadinamus lagais arba į žemapelkę.

Čepkelių aukštapelkėje yra 2 didelės plynės: Anglijos ir Eglynaicio, kurios gegužyje kupstiniams švyliams subrandinus baltas galvutes, pavirsta balta jūra.

Rytinė-Lynežerio ir Krokšlio kaimų prieigose esanti aukštapelkės dalis maždaug prieš 60 metų išdegė, todėl dabar čia vyrauja viržynai su pušaitėmis.

Pelkėse auga ta pati pušis, kaip ir sausumoje, tik dėl maismedžiagių ir oro šaknims(nes mirksta vandenyje) stygiaus jos labai skursta. Čepkelių aukštapelkėje aptinkamos 3 ekologinių formų pušys.Vienos pušys ant liauno kamieno metro-penkių aukštyje laiko kelių šakų lają. Kitos tvirtesnės ir aukštesnės, jų laja kaip beretė. O trečios, iki 3 metrų aukščio ir šakotos nuo pažemės lyg eglaitės.

Čepkelių aukštapelkėje retai sutiksime tekšę, durpyninį bereinį ar varnauogę, čia jau baigiasi jų kelionę į pietus.
Čepkelių turtas tai spanguolės, kurios tarpsta aukštapelkėje ir tarpinio tipo pelkėje. Spanguolės yra paprastosios ir smulkiauogės. Čepkeliuose rasta net 14 spanguolių formų: ovalių, kriaušiškų, elipsiškų, tamsiai violetinių, šviesiai rožinių, suplotų, dėmėtų ir t.t. Metinis uogų derlius svyruoja nuo 88 iki 808 kg iš 1 ha .

Aukštapelkę nuo kitų pelkių išskiria ištisinė kiminų - liaudiškai baltųjų samanų, paklotė. Po šalnų ji tampa įvairiaspalve – kiekviena kiminų rūšis įgyja vis kitą žalios ar raudonos spalvos atspalvį. Tuomet kiminų paklotė tampa įspūdingu kilimu.

Aukštapelkėje gyvena tokie reti paukščiai kaip dirvinis sėjikas, didžioji kuolinga, tikutis. Maitintis atskrenda Čepkelių pelkės puošmena – gervė. Ankstyvą pavasario rytą pelkė „užverda“ nuo tetervinų burbuliavimo. Raisto salose peri žuvinikas, jūrinis erelis. Kasmet pavasarį iš raisto salų, aplinkinių miškų susirenka į aukštapelkių tuokvietes kurtiniai.

Tarp žemapelkės ir aukštapelkės siaurais ruožais įsiterpia tarpinės pelkės. 

Joms būdingas aukštapelkinių ir žemapelkinių augalų derinys: tai nendrynai su kiminais, smulkieji viksvynai, kupstašvylynai su stačiosiomis viksvomis. Krūmų aukšte aptinkame šiaurės svečius- laplandinį karklą ir liekninį beržą. 

Sunkiai prieinamose vietose lizdus krauna gervės. Čepkeliuose peri didžiausia Lietuvos gervių populiacija. Taip pat čia tinkamą vietą perėjimui randa pievinė lingė. 

Čepkeliuose žemapelkė plyti Katros slėnyje ir pietinėjė rezervato dalyje tarp miškų. Medžių arde čia aptinkame plaukuotąjį beržą, rečiau juodalksnį, eglę. Žolių aukšte veši sūdrai, puplaiškiai, vėdrynai, asiūkliai, didžiosios viksvos, lendrūnai, poraistės. Samanų paklotę, bet ne vientisą sudaro žaliosios samanos.



Paieška
Renginiai
<< balandis, 2018 >>
P A T K P Š S
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30